Šių metų gegužės mėnesį Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys Švėkšnoje (Šilutės r.) aptiko kalninę kielę (Motacilla cinerea). Pagal paukščio elgesį buvo galima įtarti, kad jis ten turi lizdą. Dar vienas labai svarbus pastebėjimas – tas paukštis buvo žieduotas. Žiedą identifikuoti per atstumą dėl paukščio baikštumo nepavyko. Todėl gegužės 14 d. minėtos Stoties darbuotojui Vytautui Eigirdui, talkinant savanoriui Ervinui Komarui, jį pavyko sugauti. Paukštį sugavus paaiškėjo, kad jis yra paženklintas Prancūzijos paukščių žiedavimo centro (PŽC) žiedu PARIS 8627273. Tai pirmas žinomas šios rūšies žieduoto paukščio aptikimas Lietuvoje.
Neilgai trukus iš Prancūzijos PŽC buvo gauta informacija, kad tas paukštis, patinėlis, antrų kalendorinių metų (išperėtas 2019 m.) 2020 m. vasario 11 d. buvo žieduotas Pont du Duzon vietovėje (45°3’28“ š. pl., 4°47’0“ r. ilg.) Ardešo (Ardèche) departamente Prancūzijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 1660 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 46°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 823 dienos (2 m. 3 mėn. 3 d.). Ten pat šis paukštis žieduotojo buvo vėl aptiktas taip pat ir 2021 m. lapkričio 18 d. Nėra jokios abejonės, kad jis tose apylinkėse žiemojo. Įvairiuose publikacijose teigiama, kad dauguma kalninių kielių, skirtingai nei jų giminaitės geltonosios kielės, žiemoja ne Afrikoje, o Europoje. Afrikoje žinomi vos keli Europoje žieduotų kalninių kielių aptikimo atvejai ir jie visi tik šiauriniame žemyno pakraštyje.
Pagal „Eurazijos Afrikos paukščių migracijos atlasą“, kuris tik prieš kelias dienas (gegužės 26 d.) tapo prieinamas internete (https://migrationatlas.org) ir kuriame panaudoti visose Europos valstybėse sukaupti paukščių žiedavimo duomenys, iki tol nebuvo nei vieno žinomo žieduotos kalninės kielės aptikimo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Suomijoje žinomi vos du žieduotų individų aptikimai.
Toje pačioje vietoje Švėkšnoje žieduota kalninė kielė V. Eigirdo buvo matyta ir 2021 m., bet, deja, to paukščio žiedas tais metais nebuvo identifikuotas. Tikimybė, kad tai tas pats paukštis, labai didelė, bet, kai žiedas nebuvo identifikuotas, tai tvirtinti visu 100 procentų tikrai negalima. Kitais metais, jei tik paukštis išgyvens, yra didelė tikimybė jį vėl sulaukti sugrįžusį perėti į Švėkšną.
Lietuvos PŽC informacija
