Pelkėtame vandens telkinyje Pušaloto k. (Molėtų r.) 2020 m. rugsėjo 12 d.buvo pastebėta gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) šeima – du suaugę paukščiai ir trys jaunikliai. Vienas iš suaugusių paukščių buvo paženklintas mėlynu kaklo žiedu su įrašu 3H64. Paukščius pastebėjo, nufotografavo ir apie tai pranešė Lietuvos paukščių žiedavimo centrui Dalia Stalauskienė.
Šis paukštis, patinas, dar neskraidantis jauniklis kakliniu žiedu ir standartiniu metaliniu žiedu LITHUANIA 4A507 Juliaus Morkūno buvo paženklintas 2012 m. liepos 23 d. prie Kaplių (Kėdainių r.) esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 70 km, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 2973 dienos (8 m. 1 mėn. 20 d.). Nei atstumas, nei laiko tarpas nėra kažkuo išskirtiniai. Tai kuo įdomus šis šio paukščio aptikimas? Jis yra pirmas žinomas jo aptikimas Lietuvoje (tik devintaisiais po žiedavimo metais!). Iki tol buvo gauta informacija apie 68 šio paukščio aptikimo atvejus Vokietijoje (57), Lenkijoje (7), Latvijoje ir Estijoje (po 2). Pagal metus šie aptikimai pasiskirsto taip: 2013 m. 6, 2014 – 12, 2015 – 26, 2016 – 12, 2017 – 5, 2018 – 6, 2019 – 1. Ką dar galima pasakyti pagal šį šio paukščio aptikimo Lietuvoje atvejį?
Pagal spalvinio žiedo kodą (jį sudaro žiedo spalva ir įrašas) ar metalinio žiedo įrašą didesnę patirtį turintys paukščių stebėtojai dažniausiai tiksliai nustato, ar paukštis žieduotas Lietuvoje, ar užsienyje. Žinoma, kad kai kurie stebėtojai apie Lietuvoje žieduotų paukščių aptikimus paukščių žiedavimo centrui kartais net nepraneša. Pagal juos toks aptikimas nevertas dėmesio, nes paukštis juk nėra atskridęs iš kažkur kitur. Tai visiškai neteisinga! Informacija apie kiekvieną bet kokiu žiedu, bet kurioje šalyje žieduoto paukščio aptikimą yra vertinga. Kas žino, gal ir ši gulbė giesmininkė per tuos 8 metus kažkieno buvo aptikta Lietuvoje ir ankščiau, ir gal net ne vieną kartą, bet informacija apie tai nebuvo gauta.
Kai kurie paukščių „mylėtojai“, pamatę kakliniais žiedais paženklintas gulbes, tuo labai piktinasi ir aiškina, kad toks žiedas paukščiui neva kenkia. Daugiamečiai ornitologų atlikti stebėjimai tai nepatvirtina – taip paženklinti paukščiai normaliai maitinasi, poruojasi, peri, rūpinasi jaunikliais, migruoja. Ir šis paukštis buvo kartu su poros nariu ir trimis jų šiųmečiais jaunikliais. (Beje, pirmą kartą tokiais žiedais gulbės pradėtos žieduoti 1969 m. JAV Viljamo Sleideno (William J. L. Sladen, 1920-2017)). Kaklinių žiedų privalumais yra tai, kad paukštį galima identifikuoti (atskirti kaip vienintelį konkretų individą iš visų žieduotų ir nežieduotų) iš gana didelio atstumo. Be to jį galima identifikuoti net kai jis plaukioja vandenyje ar vaikšto žolėje, t. y. tada, kai ant kojos esantis žiedas būtų nematomas. Tokį žiedą galima identifikuoti net paukščiui skrendant.
Neretai aiškinama, kad paukščių žiedavimo jau reikia atsisakyti tai pakenčiant telemetrinių prietaisų (dažniausia vadinamų „siųstuvais“) panaudojimu. Taip, panaudojus tokį prietaisą, gaunama labai daug informacijos apie juo paženklintą paukštį, bet tie prietaisai yra dar ganėtinai brangūs. Pavyzdžiui, lėšų, kurios buvo panaudotos kaklinių žiedų pirkimui gulbių giesmininkų ženklinimui Lietuvoje 2008-2019 m., geriausiu atveju būtų pakakę tik dviejų telemetrinių prietaisų įsigijimui (ir tai tik tuo atveju, jeigu juos būtų pavykę nupirkti su didele nuolaida), o duomenys būtų gauti tik apie tuos du paukščius su šiais prietaisais. Kakliniais žiedais 2008-2019 m. Lietuvoje paženklinta 401 gulbė giesmininkė ir iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. gauta informacija apie 7020 jų aptikimo atvejų 12 valstybių: Baltarusijoje (3 aptikimai), Belgijoje (9), Danijoje (67), Estijoje (35), Latvijoje (116), Lenkijoje (846), Lietuvoje (1582), Nyderlanduose (126), Suomijoje (154), Švedijoje (9), Šveicarijoje (14), Vokietijoje (4059). Visi šie pranešimai yra apie 311 paukščių iš 401 paženklinto. Ateityje, vykstant nepaliaujamam telemetrinių prietaisų tobulinimo procesui, ir dėl to mažėjant jų svoriui, didėjant jų baterijų ilgaamžiškumui ir, svarbiausia, mažėjant jų kainai, jie tikrai vis dažniau ir dažniau bus naudojami paukščių (ir ne tik paukščių) tyrimuose. Dabar svarbiausias jų naudojimą ribojantis faktorius yra didelė jų kaina.
Lietuvos PŽC informacija
