Lietuvos paukščių žiedavimo centre yra duomenys apie tris Lietuvoje aptiktus užsienyje žieduotus didžiuosius apuokus (Bubo bubo). Jie visi žieduoti Latvijoje, kai buvo dar neskraidantys jaunikliai . Deja, ir visi trys aptikti negyvi. Dviejų žuvimo priežastys neabejotinai nustatytos, nes tie paukščiai buvo perduoti Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejui.
Babytės savivaldybėje (pagal dabartinį Latvijos administracinį suskirstymą) 1973 m. birželio 3 d. žieduotas paukštis 1975 m. rugsėjo viduryje (tiksli data nežinoma) aptiktas negyvas netoli Joniškio. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 76 km., azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 186°. Paukščio žūties priežastis nežinoma.
Antras paukštis, žieduotas Kegumo savivaldybėje 2015 m. birželio 2 d., tų pačių metų spalio 2 d. (praėjus 122 d. po žiedavimo), aptiktas netoli Smilgių Pasvalio r. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 81 km., azimutas 186°. Trečias paukštis, žieduotas Ruopažų savivaldybėje 2018 m. birželio 27 d., tų pačių metų lapkričio 11 d. (praėjus 156 d. po žiedavimo), aptiktas netoli Totorkalnio Biržų r. visai netoli nuo Latvijos sienos. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 66 km., azimutas 156°.
Abu pastarieji paukščiai buvo aptikti negyvi ant žemės prie elektros perdavimo oro linijų atramų. Sprendžiant pagal kiek apanglėjusius kai kurių plunksnų galus, nėra jokios abejonės, kad jie žuvo nutrenkti elektros, kai bandė nutūpti ant elektros perdavimo linijų atramų. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties žūva ne tik nemažai dieninių plėšriųjų (ir kitų) paukščių, bet net ir didžiųjų apuokų.
Daug informacijos apie šiuos paukščius yra sukaupta Suomijos paukščių žiedavimo centre. Toje šalyje svarbiausia didžiųjų apuokų žuvimo priežastis (37% aptiktų žuvusių individų) yra elektros perdavimo linijos (transportas yra antras didžiausias „kaltininkas“ – 27% žuvusių individų). Pavieniai jauni paukščiai pirmųjų metų gruodžio mėn. aptinkami net didesniu nei 200 km atstumu nuo lizdų (patinai vidutiniškai 80 km atstumu, patelės – 120 km atstumu). (Šaltinis: Valkama, J., Saurola, P., Lehikoinen, A., Piha, M., Sola, P. & Velmala, W. 2014. The Finnish Bird Ringing Atlas. Vol. II. Finnish Museum of Natural History and Ministry of Environment, Helsinki). Tikėtina, kad panašiai elgiasi ir Baltijos šalių paukščiai. Todėl Latvijoje žieduotų šių paukščių aptikimas Lietuvoje 66-81 km atstumu nuo jų išperėjimo vietos nėra kažkas išskirtinio.
Lietuvos PŽC informacija
