Ventės rago ornitologinėje stotyje (Šilutės r.) Vytauto Jusio 2018 m. spalio 2 d. žieduota sodinė devynbalsė (Sylvia borin), pirmametis paukštis, jau spalio 16 d. buvo sugauta ir vėl paleista kito žieduotojo Jungtinės Karalystės Linkolnšyro grafystėje. Paukštis per 14 d. atsidūrė už 1370 km. Vidutinis jo migracijos greitis buvo apie 98 km per dieną. Bet įdomiausia yra ne tai. Įdomiausia yra kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą – 261°, t. y. beveik tiesiai į vakarus. 

Tai nėra vienintelis toks atvejis. Žinomas dar vienas Lietuvoje žieduotos sodinės devynbalsės aptikimas Didžiosios Britanijos rytiniame pakraštyje. Tai taip pat Ventės rage, taip pat Vytauto Jusio 1988 m. rugsėjo 15 d. žieduotas paukštis, kuris buvo aptiktas tų pačių metų spalio 12 d. Faifo srityje Škotijoje. Kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą – 274°, t. y. taip pat beveik tiesiai į vakarus.

Ventės rago ornitologinėje stotyje (raudona žymė) per rudeninę migraciją žieduotų sodinių devynbalsių aptikimai (žalios žymės, žymė su “A” raide – 2018 m., žymė su “B” raide – 1988 m.) tą patį rudenį Didžiojoje Britanijoje. Prie žiedavimo ir aptikimo vietas jungiančios linijos įrašytas atstumas ir laikos tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo.

Sodinės devynbalsės yra tipiškiems tolimiesiems migrantams priskiriami paukščiai, nes žiemoja Afrikoje piečiau Sacharos dykumos. Todėl iš Lietuvos jiems traukiant tiesiai link Afrikos, Didžioji Britanija tikrai nėra pakeliui. Bet bent dalis šių paukščių iš teritorijų rytinėse, pietrytinėse ir net pietinėse Baltijos jūros pakrantėse rudenį, traukdami link žiemoviečių, skrenda per Didžąją Britaniją.

Sodinė devynbalsė. Sauliaus Karaliaus nuotr.

Jungtinės Karalystės ornitologai teigia, kad rudenį Didžiosios Britanijos pakrančių regionuose stebimos antros šios rūšies paukščių migracijos bangos daugumą sudaro būtent kontinento paukščiai (šaltinis: Wernham et al 2002, Migration Atlas: movements of the birds of Britain and Ireland).

Kaip tie paukščiai patenka į Didžiąją Britaniją: ar per Šiaurės jūrą skrisdami iš Jutlandijos pusiasalio, ar žymiai trumpesniu skrydžiu virš jūros iš Vokietijos, Nyderlandų, o gal ir Belgijos pakrančių? Aiškaus atsakymo nėra, nors toks maršrutas atrodo labai neekonomiškas dėl tokiam skrydžiui reikalingos papildomos energijos poreikio. Bet paukščiai skrenda taip!

Yra nuomonių, kad į Didžiąją Britaniją šiuos paukščius “atpučia” stipresni rytiniai vėjai. Ši versija abejotina, nes mažai tikėtina, kad vėjai galėtų “atpūsti” tiek daug šios rūšies paukščių. Jei būtų taip, tai turėtų būti “atpučiama” nemažai ir kitų rūšių migruojančių paukščių. Galutinio ir tikslaus atsakymo į šį gana įdomų sodinių devynbalsių migracijos fenomeną (dar) nėra.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal