Varnėnų jaunikliams užaugus ir palikus lizdus, šie paukščiai labai greitai pradeda telktis į įvairaus dydžio, kartais net kelių šimtų ar dar skaitlingesnius būrius ir neabejotinai pirmieji iš visų Lietuvoje perinčių paukščių patraukia žiemoviečių kryptimi. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojų duomenimis šiais metais pirmieji migruojantys varnėnai Ventės rage pasirodė birželio pirmomis dienomis, o nuo birželio pirmojo dešimtadienio pabaigos jie traukė jau masiškai – per tris dienas (birželio 10-12 d) į gaudykles pateko ir buvo sužieduota kiek daugiau nei 6,6 tūkst. individų.
Per 2020 m. birželio mėn. Ventės rage žieduoti 22 varnėnai įskaitytinai iki liepos 5 d. (pagal iki liepos 7 d. gautą informaciją) buvo pakartotinai sugauti (aišku, ir nedelsiant vėl išleisti laisvėn) už 40 km pietvakarių kryptimi Kuršių Nerijoje Kaliningrado srityje esančioje Rybačio Biologinėje stotyje. Vienas paukštis buvo pagautas tą pačią dieną, o visų likusieji – po žiedavimo praėjus nuo 1 iki 14 d.
Du birželio 11 d. žieduoti pirmamečiai paukščiai birželio 17 ir 30 d., t. y. praėjus, atitinkamai, 6 ir 19 dienų, deja, abu negyvi (vienas sugautas katės, kitas dėl nežinomos priežasties) buvo aptikti Vokietijoje, Meklenburgo-Pomeranijos žemėje netoli nuo sienos su Lenkija. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietų 483 ir 489 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 246°ir 248°.
Būna, kad Lietuvoje vasarą (birželio-rugpjūčio mėn.) žieduoti varnėnai žiedavimo vietoje dar aptinkami ir po mėnesio, ir po dviejų, bet tokie atvejai labai reti. Visa tai neabejotinai įrodo, kad šie paukščiai žiemoviečių kryptimi pradeda migruoti labai anksti.
Lietuvos PŽC informacija
