Tulžiai (Alcedo atthis) dėl savo ganėtinai slapukiško gyvenimo būdo, dėl nedidelio skaitlingumo (tikrai toli gražu nėra tokie gausūs kaip, pvz., kikiliai, zylės, kregždės ar daugybė kitų smulkiųjų paukščių) bei kitų priežasčių tikrai nėra tarp gausiausiai žieduojamų paukščių. Iš viso Lietuvoje per 93 metus sužieduota tik 830 šių paukščių. Todėl kiekvienas žieduoto tulžio aptikimas yra tarsi tam tikra maža “sensacija”. Iki šiol žinomi tik du Lietuvoje žieduotų tulžių tolimieji aptikimai, t. y. aptikimai už šalies ribų.
2008 m. rugsėjo 10 d. Dotnuvoje Kėdainių r. Dariaus Stončiaus sužieduotas pirmametis paukštis tų pačių metų spalio 29 d. kito paukščio žieduotojo buvo sugautas ir vėl paleistas Ens Etang des Plantees vietovėje (apytiksliai 45°29′ š. pl., 4°9′ r. ilg.; tikslumas iki 5 km spinduliu) Luaros (Loire) departamente Prancūzijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 1767 (+/- 5) km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 232°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 49 dienos.
2020 m. rugpjūčio 11 d. Ventės rago ornitologinėje stotyje Šilutės r. Vytauto Eigirdo sužieduotas taip pat pirmametis paukštis tų pačių metų rugsėjo 17 d. aptiktas Mödling vietovėje (48°4’31“ š. pl., 16°17’7“ r. ilg.) Žemutinės Austrijos (Niederösterreich) žemėje Austrijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 875 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 203°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 37 dienos. Šis paukštis aptiktas atsitrenkęs į lango stiklą, bet buvo pristatytas į veterinarijos kliniką, kur gana greitai tikėtina visiškai atsigavo ir buvo išleistas laisvėn. Jam pasisekė – atsitrenkimas į lango stiklą nesibaigė žūtimi.
Manoma, kad šiems paukščiams, kurie tikrai nedažnai atsiduria šalia įvairių statinių, atsitrenkimas į langų ar vitrinų stiklus bei į kitus skaidrius objektus, mažai tikėtinas. Gal ir taip, bet tokios kliūtys taip pat pasitaiko jų skrydžiuose. Vienas “šviežias” panašus atvejis, kai tulžys atsitrenkė į skaidrų informacinį stendą, įrengtą vienos saugomos teritorijos pažintiniame take. Prie to stendo leisgyvį paukštį 2020 m. gruodžio 13 d. aptiko tuo taku ėjęs parko lankytojas. Jį pakėlė ir jau aiškiai beatsigaunantį paliko patupdęs ant šakos. Tikėtina, kad paukštis visiškai atsigavo ir nuskrido. Žmogus pasielgė tikrai kvalifikuotai, o tai, aišku, labai gerai. Tačiau yra ir kita šios istorijos dalis – tas paukštis buvo žieduotas, bet jį aptikęs žiedo įrašu, gaila, nepasidomėjo. Viename iš socialinių tinkle, jis pats parašė, kad galėjo žiedą nufotografuoti, bet nenorėjęs paukščio trikdyti. Taip ir liko neaišku, kada ir kur tas paukštis buvo žieduotas. Žiedo įrašo nusirašymas ar nufotografavimas mobiliuoju telefonu, kurį šiais laikais su savimi turi bene kiekvienas, paukščiui tikrai nebūtų didelis jo trikdymas, o informacija būtų buvusi labai vertinga.
Tulžiai, kaip ir dauguma kitų paukščių, žūsta ne tik atsitrenkę į įvairius stiklus, bet ir susidurę su judančiomis transporto priemonėmis. Ne taip seniai viename iš socialinių tinklų buvo nuotrauka, kurioje matomas automobilio radiatoriaus apdailos grotelėse įstrigęs negyvas tulžys. Kažkur susikirto jo skrydžio ir automobilio judėjimo trajektorijos…
Dešimt Lietuvoje žieduotų paukščių aptikta Lietuvoje, iš kurių devyni veisimosi ir migracijų laikotarpiuose ir tik vienas, pats naujausias aptikimas, žiemą. Tai Dariaus Stončiaus 2020 m. spalio 25 d. prie Bezdonės upelio ties Gamerne Vilniaus r. žieduotas pirmametis paukštis 2021 m. sausio 17 d., t. y. praėjus 84 d. po žiedavimo aptiktas negyvas (spėjama išsekęs ir sušalęs) Neries pakrantėje ties Nemenčine Vilniaus r. tik vos už 3 km nuo žiedavimo vietos. Galima daryti išvadą, kad paukštis buvo likęs čia žiemoti.
Lietuvos PŽC informacija
