Pilkieji garniai (Ardea cinerea) yra migruojantys paukščiai. Daug vidurio Europoje ir šiauriau gyvenančių pilkųjų garnių žiemą praleidžia vakarų ir pietų Europoje, bet daugiau ar mažiau jų nuskrenda ir iki Vakarų Afrikos. Lietuvoje šie paukščiai, nors ir negausiai, prie neužšąlančių vendenų taip pat žiemoja. Pastaraisiais metais, dėl buvusių švelnių žiemų, Lietuvoje žiemojančių šių paukščių skaičius turėjo tendenciją didėti. Klausimas, o kokie paukščiai čia žiemoja – vietiniai ar atskridę iš šiauresnių teritorijų?

Kuršių marių pakrantėje žiemojantis pilkasis garnys. Sauliaus Grubinsko nuotr.

Lietuvos paukščių žiedavimo centro duomenų bazėje yra duomenys apie 22 šalyje žieduotų pilkųjų garnių aptikimus. Šie paukščiai buvo aptikti Alžyre (2), Čekijoje (1), Gvinėjoje (1), Ispanijoje (1), Italijoje (3), Latvijoje (1), Lenkijoje (3), Lietuvoje (4), Malyje (1), Prancūzijoje (2), Vokietijoje (3). Taip pat žinoma 16 užsienyje žieduotų šios rūšies paukščių aptikimai Lietuvoje. Jie buvo žieduoti Čekijoje (1), Estijoje (5), Italijoje (1), Latvijoje (1), Lenkijoje (6), Rusijoje (1) ir Suomijoje (1). Iš visų Lietuvoje aptiktų individų (20, įskaitant Lietuvoje ir užsienyje žieduotus), tik du paukščiai, abu žieduoti ne Lietvoje, aptikti žiemos laikotarpyje.

Pirmas žinomas užsienyje žieduoto pilkojo garnio aptikimas Lietuvoje buvo 2003 m. sausio 17 d. netoli Jakų Klaipėdos r. Paukštis aptiktas negyvas, bet kada jis buvo kritęs, neseniai ar kiek seniau, nežinoma. Tas paukštis, dar neskraidantis jauniklis, žiedu FINLAND ML02357 buvo paženklintas Inko vietovėje (apytiksliai 60°2′ š. pl., 24°13′ r. ilg.; tikslumas iki 5 km spinduliu) Ūsima (Uusimma) regione Suomijoje 1998 m. birželio 19 d. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 513 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 200°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 1673 dienos (4 m. 6 mėn. 29 d.).

Antras paukštis Ervino Komaro buvo aptiktas per žiemojančių vandens paukščių apskaitą 2021 m. sausio 16 d. Neries pakrantėje ties Valakupiais Vilniuje (54°44’55“ š. pl., 25°19’13’ r. ilg.). Sprendžianat pagal labai šviežiai žuvusio paukščio liekanas ir pėdsakus sniege, spėjama, kad jis buvo nutvertas lapės. Ant dešinio pastaibio paukštisturėjo standartinį metalinį žiedą MOSKWA C84236, o ant kairės kojos blauzdos – dvispalvį plastikinį žiedą, kurio apatinė dalis raudona su baltu įrašu 00, o viršutinė dalis balta su raudonu įrašu 54. Šis paukštis, dar neskraidantis jauniklis, 2020 m. birželio 18 d. buvo žieduotas netoli Čerepoveco miesto (apytiksliai 59°10′ š. pl., 37°45′ r. ilg.; tikslumas iki 5 km spinduliu) Vologdos srityje Rusijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 897 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 237°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 212 dienų (6 mėn. 29 d.).

Linijomis sujungtos užsienyje žieduotų pilkųjų garnių žiedavimo vietos (raudonos žymės) ir jų aptikimo vietos (žalios žymės) žiemos metu Lietuvoje.

Pagal šiuos du atvejus, kurie iki šiol yra vieninteliai žinomi apie Lietuvoje žiemos laikotarpiu aptiktus žieduotus pilkuosius garnius, tiksliai spręsti sunku, bet tikėtina, kad mūsuose dauguma žiemojančių šios rūšies paukščių yra atskridę iš šiauresnių kraštų, nors neatmestina, kad čia lieka žiemoti ir pavieniai vietiniai paukščiai.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal