Mažoji taškutė (Punctum pygmaeum) – mažiausia sraigė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Sraigės disko formos kriauklė yra 1,2–1,6 mm pločio, 0,6-–0,8 mm aukščio. Kriauklė nuo gelsvai rudos iki rausvai rudos spalvos, blizgi. Paplitusi visoje Europoje, Šiaurės ir Vakarų Azijoje. Mėgsta plačialapius miškus, vietas su tankia augmenija. Gyvena miško paklotėje, yrančioje medienoje, po negyvų medžių žieve, tarp nukritusių lapų. Gyvūnas mėgsta įsikurti ant nukritusių lapų, kuriuos vėjas nešioja iš vienos vietos į kitą ir tokiu būdu padeda taškutei išplisti į naujas vietas. Maitinasi yrančiomis augalinėmis liekanomis.
Mažoji taškutė deda labai mažai kiaušinėlių – vidutiniškai 6, gali iki 15. Deda po vieną į žemę kas 2-8 dienos. Kiaušinėliai dideli – maždaug trečdalis taškutės kriauklės dydžio – 0,4-0,5 mm. Po 15-20 dienų išsirita jaunikliai apie 0,5 mm dydžio. Per 50-60 dienų pasiekia lytinę brandą. Lietuvoje dažna rūšis.
2022 metais aprašyta mažiausia pasaulyje sausumos sraigė (Angustopila psammion). Psammion senovės graikų kalba reiškia smiltelė.
Kriauklės plotis 0,6-0,68 mm, aukštis 0,4,6-0,5,7mm. Šveicarijos Berno gamtos istorijos muziejaus mokslininkai rado ją Šiaurės Vietname, urve. Tokios mažos sraigės ir gali gyventi tik tokiose vietose, kaip urvai, kur yra pastovi drėgmė, nes mažas gyvūnas labai greitai išdžiūtų.
