– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Visas kūnas žalias, masyvus, viršutinėje kūno pusėje nuo galvos per priešnugarėlę ir sparnus tęsiasi ilga ruda dėmė. Žiogo giesmininko patinai ir patelės lengvai atskiriami – patelių pilveli gale yra tiesus apie 1 cm ilgio kiaušdėtis. Tai organas, skirtas kiaušinių dėjimui. Kiaušinius patelės deda į drėgną žemę.
– Dydis
Kūnas 20–30 mm ilgio.
– Mityba
Žiogo giesmininko mityba mišri – minta tiek gyvūniniu maistu – įvairiais vabzdžiais ar jų lervomis, tiek ir augaliniu maistu – įvairių augalų lapais.
– Buveinė
Gyvena tiek visiškai atvirose buveinėse – pievose, pamiškėse, ganyklose, tiek ir miškingose vietovėse, miškų aikštelėse, vandens telkinių pakrančių krūmynuose. Mėgsta sausas ar vidutiniškai drėgnas vietoves. Nevengia ir urbanizuotų vietovių: dažnai randamas miestų ir gyvenviečių želdynuose: parkuose, skveruose, taip pat ir dirbamuose laukuose, soduose.
– Paplitimas
Žiogas giesmininkas išplitęs daugiausia Rytų Europoje, jis negyvena Britų salose ir Iberijos pusiasalyje. Rytuose arealas siekia Kiniją.
– Tai įdomu
Tai vienas triukšmingiausių Lietuvos vabzdžių. Šių žiogų čirškimą galima girdėti nuo vidurvasario iki ankstyvo rudens. Šiltomis, saulėtomis dienomis čirškia patinai. Žiogų giesmininkų skleidžiamas garsas stiprus ir girdimas gana toli.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
