– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Stambus, bekojis, gyvatiškos išvaizdos driežas. Jaunų gluodenų kūno viršus šviesiai gelsvas ar geltonas, su dviem tamsiomis siauromis, kartais susiliejančiomis juostomis, einančiomis nuo galvos iki uodegos galo. Šonai ir pilvas beveik juodi ar tamsiai mėlyni. Gyvūnui augant kūno spalva tamsėja, tampa rusva ar rusvai ruda, bronzinio atspalvio. Patinų nugara pamarginta nedidelėmis melsvomis dėmėmis. Patelių kūnas tamsesnis, su dviem išilgai nugaros einančiomis juodomis juostelėmis. Evoliucionuodami dėl prisitaikymo gyventi įvairiose siaurose ertmėse gluodenai prarado kojas.
– Dydis
Kūnas užauga iki 25 cm, uodega – iki 30 cm.
– Mityba
Dažniausiai gaudo lėtai judantį grobį. Minta sliekais, šliužais ir kitais moliuskais, šimtakojais, vabzdžiais ir jų lervomis, vikšrais ir lėliukėmis
– Buveinė
Gyvena spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose. Dažniausiai jaunuolynuose, miško aikštelėse, dykvietėse, atviruose viržynuose, durpynų pakraščiuose, įvairiose kirtavietėse, kuriose gausu pūvančių kelmų, gulinčių stuobrių, samanomis ar kerpėmis apaugančių, gerokai patręšusių šakų krūvų. Sausuose lapuočių miškuose, pamiškėse, soduose daug retesnis.
– Paplitimas
Gluodenas paplitęs visoje Europoje, išskyrus Islandiją ir pietų Ispaniją. Aptinkami ir Šiaurės Afrikoje.
Dažnas, plačiai paplitęs šalyje. Neaptinkamas mažuose, šlapiuose, sunkaus molingo dirvožemio, baltalksnių miškeliuose, augančiuose šiaurinėje Lietuvoje.
– Tai įdomu
• Uodega ilga, nedaug nusmailėjusi, lengvai nulūžta ir lėtai atauga.
• Daugeliui žmonių šis ilgas bekojis driežas panašus į gyvatę, todėl dažnai vadinamas „varine gyvate“ arba „varinuke“. Sklinda įvairūs prasimanymai apie gluodenų nuodingumą ir pavojingumą. Iš tikrųjų gluodenai visiškai nenuodingi ir nepavojingi. Paimti į rankas raivydamiesi stengiasi pasprukti.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
