Labai šiltos Velykų dienos tapo startu varlių migracijai – kelionei į nerštavietes. Anksčiausiai neršti pradeda pievinės varlės, kurios susiporuoja jau keliaudamos į nerštavietes. Nuo jų neatsilieka smailiasnukės varlės. Jų patinėliai, pakeitę kūno spalvą iš rusvos į žydrą (spalva pasikeičia dėl pigmentinės medžiagos melanino, kuris pavasarinių hormonų dėka keičia savo struktūrą), keliauja pirmieji.

Smailiasnukė varlė (viršuje), česnakė (apačioje). Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų archyvas.

Staigus šilumos šuolis į balas atviliojo tuo pačiu metu net 5 rūšių varliagyvius: pievinę, smailiasnukę, žaliąsias varles, kūmutę, česnakę. Balos suskambėjo kaip niekada įvairiausiais garsais: smailiasnukių varlių – „uu-uu-uu“, pievinių varlių tuoktuviniai balsai – kaip ištisinis gurgždesys ar garsus murmėjimas, žaliųjų – kvarkimas, česnakių – balsai panašūs į švelnų ir tylų tuksenimą, visų skambiausias – varlių kurkimo konkurso Pavilnių ir Verkių regioniniame parke 2013 m. laimėtojų, kūmučių, kukavimas. „kū, kū, kū…“.  Po kelių savaičių, sėkmingai arba nesėkmingai atlikusios savo misiją, varlės paliks nerštavietes ir į jas būtinai sugrįš kitą pavasarį.

Kūdrinė varlė . Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų archyvas.

Kartais tos kelionės – kelios dešimtys metrų, kartais – pora kilometrų. Kelyje slypi begalės pavojų: keliaujančios varlės žūsta įkritusios į duobes, jas medžioja mangutai, lapės, ežiai, begalės žūsta deginamose pievose, tačiau daugiausiai varliagyvių žūva po automobilių ratais. Išlikęs migracijos instinktas veda pirmyn, nesvarbu, ar tai greitkelis, ar paprasčiausias žvyrkelis, traukia į tas vietas, kur ir pačios išvydo saulės šviesą. Keliaujantiems varliagyviams visos jų gyvybinės galios skirtos vieninteliam tikslui – giminės pratęsimui. Ir tik mūsų gerų norų ir darbų dėka, dėka dėmesio mažiesiems gamtos sutvėrimams, savo galutinį tikslą pasieks kuo daugiau varlių. Galime atidžiau vairuoti keliuose, galime kelkraščiuose paruošti apsaugines tvoreles, pernešti varles į kitą kelio pusę, galime pastatyti pralaidas, kurios užtikrina saugų praėjimą po keliu. Kuo daugiau išsaugotų varliagyvių, tuo daugiau naudos gamtai ir žmonėms, varliagyviai  svarbūs mitybinių grandinių dalis, naikina kraujasiurbius vabzdžius bei įvairias ligas platinančius uodus, mašalus, sparvas, aklius, muses. Būti atidžiais vairuojant reikėtų bent iki gegužės vidurio, kol vyksta varliagyvių kelionės į nerštavietes. Visi būdai ir priemonės, skirtos jų apsaugai, svarbios ir vertingos.

not a terminal