Jau beveik dvidešimt metų muziejaus ornitologai vykdo plėšrių paukščių monitoringo darbus pamaryje. Be mažųjų erelių rėksnių Nemuno deltos miškuose aptinkamos ir mišrios šių erelių bei labai retų didžiųjų erelių rėksnių, jų tarprūšinių hibridų poros. Kasmet vykdoma šių paukščių lizdų patikra, naujų paieška, įvertinamas šių paukščių perėjimo sėkmingumas, kylančios grėsmės. Jaunikliai išmatuojami, apžieduojami, įvertinama jų būklė, kai kuriems paukščiams uždedami GPS siųstuvai, surenkami įvairūs lizdaviečių parametrai, naujų lizdų informacija suvedama į SRIS (Saugomų rūšių informacinę sistemą).
Muziejaus ornitologai, kartu su kolegomis iš „Padėkime ereliams“ organizacijos bei Ventės rago ornitologinės stoties, kasmet pamaryje aplanko per dešimt šių paukščių lizdaviečių. Šiais metais daugiau kaip pusė stebėtų šių erelių porų perėjo sėkmingai, o tai yra artima daugiamečiam vidurkiui. Dviems paukščiams buvo uždėti siųstuvai.
Ornitologai ragina miško lankytojus, pastebėjus ne lizde esantį šių erelių jauniklį, palikti jį aptikimo vietoje. Šių paukščių jaunikliai dabar palikinėja savo gimtus lizdus dar nemokėdami gerai skraidyti. Neretai nusileidžia ant žemės, nutūpia ant gretimų medžių ar krūmų šakų. Šiuos jauniklius tėvai tikrai susiras, apgins nuo plėšrūnų, maitins. Praeis dar nemažai laiko, kol jaunikliai išmoks gerai skraidyti ir rugsėjo mėnesį patrauks į savo žiemavietes tolimojoje Afrikoje.
Reportažas apie vykdomus darbus.
