Prieš 12 000–4000 metų pagaminti daiktai, virtę parodos eksponatais, byloja apie nutolusias anuomet čia jau gyvenusias ir atsikrausčiusias skirtingų kultūrų žmonių bendruomenes.
Parodoje eksponuojami išskirtiniai objektai, pagaminti iš titnago, akmens, kaulo ir rago, medžio, keramikos, gintaro. Žiūrėdami į archeologinį radinį ne visada matome subtilias jo detales, o fotografuojant – parinkus labai kryptingą, reljefą pabrėžiantį apšvietimą, pasitelkus makrofotografiją – išryškėja ir daikto forma, ir ornamentika, ir estetinė kalba, atkreipiamas dėmesys į kitu atveju sunkiau pastebimas detales.
Vienintelė akmens amžiaus žmogaus mokytoja buvo jį supanti aplinka – visa gamtos įvairovė, jos ciklų kaita, kraštovaizdžiai. Estetikos jausmą jis atrado tobulai funkcionuojančioje gamtos tvarkoje. Akmens amžiaus žmogus gyveno, mokėsi ir kūrė imituodamas gamtą, joje prisitaikydamas, gaudamas iš jos tai, ko reikia išgyvenimui.
Parodos idėja gimė pamačius archeologo Luko Gaižausko surastą ornamentuotą irklą. Kol kas tai vienintelis toks objektas, gamintas daugiau nei prieš 5 tūkstančius metų, aptiktas Šventojoje, buvusio ežero protakoje, kurioje intensyviai žvejota. Čia iš krantuose buvusių gyvenviečių piltos šiukšlės: žinduolių kaulai, keraminių indų šukės ir įvairūs nebenaudojami rakandai. Laikui bėgant visa tai ežero dugne buvo užklota dumblu ir dėl užmirkusios terpės išliko iki mūsų dienų. Šventojoje rasta ir daugiau to paties laikotarpio irklų, tačiau šis stebina subtilia puošyba. Iš klevo išdrožto irklo mentę puošia ornamentas, sudarytas iš eglute išdėstytų įraižų vienoje pusėje ir smulkesnių eglutės bei X formos įraižų kitoje. Šis unikalus irklas regimai buvo svarbus ir akmens amžiaus žmogui, nes, kotui nulūžus, taisytas – prie mentės liepos karna buvo pritvirtinta uosinė kartis.
Parodoje eksponuojami išskirtiniai objektai, pagaminti iš titnago, akmens, kaulo ir rago, medžio, keramikos, gintaro. Žiūrėdami į archeologinį radinį ne visada matome subtilias jo detales, o fotografuojant – parinkus labai kryptingą, reljefą pabrėžiantį apšvietimą, pasitelkus makrofotografiją – išryškėja ir daikto forma, ir ornamentika, ir estetinė kalba, atkreipiamas dėmesys į kitu atveju sunkiau pastebimas detales. Pamėginkime fotografų iš labai arti užfiksuotas išlikusių objektų detales atrasti akmens amžiaus kūriniuose.
Prieš 12 000–4000 metų pagaminti daiktai, virtę parodos eksponatais, byloja apie nutolusias anuomet čia jau gyvenusias ir atsikrausčiusias skirtingų kultūrų žmonių bendruomenes. Kiekviena Lietuvos teritorijoje gyvavusi kultūra paliko tik jai būdingą, savitą stilių. Daiktų gaminimo technologijos, formos, stilistika leidžia atsekti skirtingus tų kultūrų bruožus.
Seniausi mūsų laikus pasiekę kūriniai kartais stebina savotišku savo tobulumu. Savotiškos skulptūrinės formos, archajiška ornamentika, neįprasti simetrijos principai, netikėtų detalių išryškinimas atskleidžia tai, kas buvo svarbu akmens amžiaus žmogui. Kai kurie objektai, galimai turėję simbolinę prasmę, yra tiesiog meno kūriniai. Kiti, naudoti buityje, įvairiai papuošti arba ypač kruopščiai ir meistriškai pagaminti. Kasdienybėje ir ypatingomis progomis naudoti daiktai atskleidžia akmens amžiaus žmogaus estetikos pasaulį.
Parodos koordinatorė ir kuratorė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė – Dalia Ostrauskienė.
Parodos dizainerė – Urtė Rimkevičiūtė.
Partneriai: Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centras – fotografijos profesijos mokytoja metodininkė Jogailė Butrimaitė ir TF-5 grupės fotografo specialybės mokiniai: Rūta Chairutdinovaitė, Indrė Jankelaitienė, Anastasija Komisarova, Ana Natalja Kurlavičienė, Nida Martusevičienė, Saulė Rygertaitė, Monika Skrebytė, Sandra Šulienė.
Instrumentalistas – Donatas Bielkauskas (Donis).
Rėmėjas – VšĮ „Akiračiai“.
