Lietuvoje migracijos laikotarpyje plėšriosios žuvėdros (Sterna (Hydroprogne) caspia) Baltijos pakrantėje nėra retenybė, nes pajūriu migruoja šiauriau Lietuvos (Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijos šiaurės vakaruose) perintys paukščiai. Ganėtinai dažnai pasitaiko aptikti ir žieduotus individus. Lietuvos paukščių žiedavimo centro duomenų bazėje iki šiol susikaupė 34 užsienyje žieduotų ir Lietuvoje aptiktų šių paukščių duomenys. Jie buvo žieduoti Estijoje (2 paukščiai), Suomijoje (12) ir Švedijoje (20).
Dauguma žieduotų plėšriųjų žuvėdrų Lietuvoje aptinkamos rudens migracijos laike (visi aptikimai liepos 17 d. – rugpjūčio 29 d. laikotarpyje). Ne rudens migracijos laike žinomas tik vienas žieduoto šios rūšies paukščio aptikimo Lietuvoje atvejis – birželio 4 d. Į krašto gilumą plėšriosios žuvėdros užklysta žymiai rečiau, kur žieduotos jos aptiktos tik Kaišiadorių (1 aptikimas), Kauno (3) ir Zarasų (1) rajonuose.
Praėjusiais metais rugpjūčio 13 d. Samanta Glemžienė tris plėšriąsias žuvėdras – du pirmamečius jauniklius ir vieną visiškai suaugusį paukštį – pastebėjo Kaune, tupinčias ant pakrantės akmenų Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Suaugęs paukštis buvo žieduotas metaliniu žiedu, kurį identifikuoti, deja nepavyko. Abu jauni paukščiai turėjo ir spalvinius plastiko žiedus. Vieno paukščio plastiko žiedą pavyko identifikuoti (antrojo paukščio žiedą, deja, užstojo pakrantės akmuo, pro kurį matėsi tik siauras to žiedo viršutinis kraštelis).
Iš Švedijos paukščio žiedavimo centro sužinojus to paukščio, kurio žiedas buvo identifikuotas, žiedavimo duomenis paaiškėjo, kad jis, dar neskraidantis jauniklis, žieduotas 2021 m. birželio 19 d. Švedijoje, vienoje iš Baltijos jūros salelių netoli Stokholmo. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 584 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 149°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 55 dienos (1 mėn. 25 d.). Kolegos švedai informavo, kad spalviniais žiedais buvo paženklinti abu lizdo (vados) jaunikliai. Todėl labai didelė tikimybė, kad Kaune ir buvo pastebėti jie abu. Dar daugiau, nemaža tikimybės, kad kartu su jais buvęs metaliniu žiedu paženklintas suaugęs paukštis buvo vienas iš jų tėvų.
Gulbių, žąsų, gervių šeimos nepakrinka ir kartu laikosi ne tik per rudeninę migraciją, bet ir per visą žiemojimo laikotarpį ir net pavasarį dar migruoja drauge, o kitų paukščių (ir žuvėdrų) šeimos pakrinka labai greitai. Todėl šis atvejis, jeigu tai tikrai visi trys vienos šeimos paukščiai, o tai labai tikėtina, buvo praėjus daugiau mėnesiui kai jie pradėjo skraidyti ir jau buvo už 584 km nuo vietos, kurioje jaunikliai užaugo, tikrai įdomus faktas.
Ir dar viena pamoka iš šio atvejo. Informacija iš Švedijos paukščio žiedavimo centro su šio paukščio žiedavimo duomenimis gauta tik praėjus daugiau nei 7 mėn. po to, kai kolegoms Švedijoje buvo pranešti to paukščio aptikimo duomenys. Taip įvyko todėl, kad paukštį sužiedavęs asmuo jo žiedavimo duomenų ilgai nepateikė žiedavimo centrui. Nedažnai, bet taip pasitaiko (būna, kad taip atsitinka dėl objektyvių priežasčių, bet pasitaiko, kad tai tik dėl žieduotojo nepareigingumo, ko niekuo negalima pateisinti). Dėl to, aptikusiam žieduotą paukštį, kartais reikia turėti kantrybės belaukiant jo aptikto paukščio žiedavimo duomenų.
Lietuvos PŽC informacija
