Prie Dainavos parko tvenkinio Kaune 2020 m. lapričio 7 d. buvo aptikta negyva Lenkijos žiedu POLAND PA 15290 žieduota smailiauodegė antis (Anas acuta). Šis paukštis, patinas, antrų kalendorinių metų (išperėtas 2018 m.) 2019 m sausio 2 d. buvo žieduotas vieno Varšuvos parko tvenkinyje Lenkijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 357 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 33°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 675 dienos (1 m. 10 mėn. 2 d.). Tai tik antras žinomas užsienyje žieduotos smailiauodegės anties aptikimas Lietuvoje.

Smailiauodegė antis, patinas, nufotografuotas žiemą Lietuvos pajūryje. Vaidoto Laukžemio nuotr.

Šis paukštis po žiedavimo kiek ilgiau nei per mėnesį (iki vasario 10 d.) dešimt kartų buvo pastebėtas net kelių Varšuvos parkų tvenkiniuose. Akivaizdu, kad jis ten žiemojo. Nėra jokių abejonių ir dėl to, kad Varšuvoje, kaip ir Lietuvoje, žmonės lesina (beja, dažniausiia visiškai netinkamu lesalu) žiemojančias antis (aišku, ir gulbes, ir kitus vandens paukščius) net tada, kai tai ne tik visai nereikalinga, ben net žalinga tiems paukščiams. Jie pradeda atprasti ieškoti natūralaus lesalo, tunka, slopsta jų migracijos instinktas, pernelyg pripranta prie žmonių.

Pirmas žinomas užsienyje žieduotos šios rūšies anties aptikimas Lietuvoje buvo 1983 m. spalio 16 d., kai netoli Ūdrijos Alytaus r. buvo sumedžiotas žiedu LONDON FV77208 Nacton vietovėje (apytiksliai 52°1′ š. pl., 1°15′ r. ilg.; tikslumas iki 5 km spinduliu) Safolko (Suffolk) grafystėje Jungtinėje Karalystėje 1980 m. spalio 6 d. paženklintas paukštis, pirmametė patelė. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 1522 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 80°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 1105 dienos (3 m. 10 d.).

Be tos prie Dainavos parko tvenkinio Kaune 2020 m. lapričio 7 d. aptiktos negyvos Lenkijoje žieduotos smailiauodegės anties aplinkosaugininkai ten rado ir 30 nugaišusių didžiųjų ančių. Spėjama, kad visi šie paukščiai buvo sąmoningai nunuodyti blogos valios žmogaus. Gal jam nepatiko, kad žmonės ten antis lesina (tiesa, tuo metu jas lesinti nebuvo jokios būtinybės, o taip elgdamiesi jie darė „meškos paslaugą“ tiems jų lesinamiems paukščiams), gal dėl kažkokių kitų paskatų – kas žino?! Ta smailiauodegė antis, kaip ir gausybė miestuose žiemojančių ir be saiko lesinamų, kai tam nėra jokios objektyvios priežasties, didžiųjų ančių, jau buvo tapusi „batonine“ (taip ornitologai kartais pavadina dažniausiai batonu be saiko ir dažniausiai be jokio reikalo lesinamas antis, gulbes ir kitus vandens paukščius). Smailiauodegės anties žiemojimas miestuose kartu su dėl lesinimo labai jaukiomis tapusiomis didžiosiomis antimis yra retas atvejis.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal